Apie veislę

Meino meškėnas


Meino meškėnas - miela stambi katė. Pasakojama, kad kadaise jūreiviai į ilgas keliones, be įvairiausių būtinų daiktų, pasiimdavo ir kačių. Šios ne tik apsaugodavo maisto atsargas nuo laivuose knibždėjusių žiurkių, bet ir tapdavo jūreivių draugėmis, padėdavo įveikti psichologinę įtampą, kuri atsirasdavo ilgam palikus namus. Katės lydėdavo jūreivius krante, gyvendavo jų stovyklose, o neretai ir pasilikdavo svečiose šalyse. Matyt, taip pūkuotieji keturkojai pasiekė ir Amerikos žemyną.

Meinas - pati Jungtinių Valstijų šiaurė, Kanados pasienis. Klimatas ten šaltas ir rūstus. Meino meškėnas puikiai prisitaikė prie tokių sąlygų - jis visas apaugęs, minkštu, vandeniui atspariu kailiuku. Tai stambi (gali sverti net 15 kilogramų), stipri ir labai ištverminga katė. Jos galva plati, akys didelės ir apvalios, o stačios ausys papuoštos žaismingais šepetėliais. Katinėlio kojos ilgos, raumeningos, letenėlės - didelės ir apvalios, o jų apačia irgi apaugusi tankiu kailiuku, todėl Meino meškėnas visai nebijo sniego. Beje, jo uodega tokia ilga ir pūkuota, kad kačiukas šaltą naktį gali užsikloti ja iki pat snukučio. Tiesa, vasarą katinėlis "užsivelka" lengvesnius, trumpesnio plauko kailinukus.

Nepaisant šio katino dydžio, mūsų krašte vis dažniau Meino meškėnas auginamas daugiabučiuose. Sunku atsispirti magiškam jo akučių žvilgsniui. O dar tas beveik nenutylantis tylus murkimas...

Nors katė - labai savarankiškas gyvūnas, jai vistiek reikia žmonių dėmesio. Na, maudyti kačiuko dažnai nereikia - jis pats puikiai susitvarko savo kailiuką, iššukuoja ir išprausia jį savo šiurkščiu liežuvėliu. Kad maudant kačiukas neslidinėtų, į vonią ar dubenį reikia įtiesti guminį kilimėlį. Paprastai katės nelabai mėgsta vandens procedūras, todėl maudyti reikia ypač švelniai ir atsargiai, saugoti akytes bei ausytes nuo vandens ir muilo putų. Išmaudytą katytę reikia gerai ištrinti rankluoščiu. Bent kartą per savaitę katytę būtina iššukuoti tankiomis šukomis - kailiukas bus švarus ir žvilgantis.

Maitinamas katinėlis 2-3 kartus per dieną. Pašaro parduotuvių lentynose yra įvairiausio - tiek sauso, tiek konservuoto. Retkarčiais galima duoti ir žalios mėsos, o žuvį geriau apvirti. Beje, pieno katinėlio organizmas beveik neįsisavina, tad geriau girdyti jį vandeniu.

Įsigiję katytę niekada nesijausite vieniši. Ji glaustysis jums prie kojų ir džiugins tyliu murkimu. Tik ji tokia savarankiška ir tokia paslaptinga - prireiks nemažai laiko ir kantrybės, kad ją pažintumėt..